gyvena čia

Skrusdelynas

...Kažkoks sumautas skruzdelynas…

Kur  visi skuba, nespeja, veluoja. Kur savos taisyklės ir savi stereotipai, kaip reikia elgtis,
kaip šnėketi, ka mylėti, ko nekęsti kokiems būti. Mažas uždaras pasaulėlis. Ir mes visi jame
tokie vienodi. Kartais klystantys kartojantys klaidas, pasimokantys kartais ieškantys, laukiantys.
Kartais būname banalūs, kartais jautrūs, nevisada supratingi gal  nenorime suprasti,
o gal bijom gilintis ? Kažkokie baisiai vienodi ir  pilki kaip skruzdelės.
Kiekvienas sudarome visumą o atskirai asmenybę? Gal
Kaip išeiti is to saugaus skruzdelyno ir nebijoti kitokio pasaulio? O gal nereikia … neverta
neapsimoka…O jei nebegalėsi sugrįžti?
Bet, tai tik sumautas skruzdelynas.

Leave a Reply

*